„Brexit“ scenarijaus poveikis Didžiosios Britanijos ekonomikai

Visi bandymai tiksliai apskaičiuoti išstojimo iš ES poveikį Didžiosios Britanijos ekonomikai yra gana spekuliatyvūs, kadangi tai priklausys nuo daugelio politinių faktorių. Tikėtina, kad Didžioji Britanija pasiliks ES dar bent dvejus metus, kol bus deramasi dėl išstojimo sąlygų. Geriausiu atveju, Didžioji Britanija pasieks laisvos prekybos sutartį su ES, panašią į Norvegijos ar Šveicarijos. Tai reikštų visų prekybos tarifų panaikinimą, tačiau kai kurie netarifiniai prekybos apribojimai liktų. Blogiausiu atveju, Didžiajai Britanijai būtų pradėtas taikyti didžiausio palankumo (angl. Most Favoured Nation) režimas, kuris reikštų žymiai labiau apribotą priėjimą prie ES rinkos.

„Euromonitor International“ Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES scenarijus sukurtas darant prielaidą, kad apribojimai būtų mažesni, nei didžiausio palankumo režimo atveju, tačiau jų būtų. Pagal šį scenarijų, gerokai sumažėtų šalies eksportas ir dalis importuotų prekių pabrangtų. Migracijos apribojimai mažintų darbo jėgos pasiūlą Didžiojoje Britanijoje ir keltų darbo kaštus verslui. Taip pat gali būti, kad dalis finansinės veiklos persikeltų iš Londono į kitus Europos finansų centrus.

Trumpuoju laikotarpiu turėtų sumažėti vartojimo išlaidos, verslo investicijos ir naujų darbuotojų priėmimas, kadangi vyraus lėtesnės ekonomikos augimo lūkesčiai ir dar kurį laiką bus daug nežinomybės dėl konkrečių išstojimo iš ES pasekmių. Didžiosios Britanijos BVP per vienerius metus nuo referendumo prarastų apie 1 proc., lyginant su prognozuojamu BVP tuo atveju, jei šalis liktų ES nare. Iš viso per penkerius metus, dėl išstojimo iš ES, BVP būtų apie 2 proc. mažesnis.

 brexit lithuanian

Šaltinis: „Euromonitor International“ makroekonominis modelis

Užsienio investuotojai greičiausiai sieks turėti mažiau britiškų finansinių aktyvų, todėl svarų sterlingų vertė, lyginant su JAV doleriu, turėtų nukristi apie 10-12 proc. Dėl to pabrangtų importuojamos prekės ir vartotojų kainos padidėtų 0,7 proc. per vienerius metus po išstojimo, lyginant su prognozėmis, jei šalis liktų ES sudėtyje. Tačiau taip pat tikėtina, kad Anglijos centrinis bankas reaguos į lėtėjantį ekonomikos augimą skatinančiomis pinigų politikos priemonėmis, nepaisydamas valiutos nuvertėjimo poveikio infliacijai. Anglijos bankas sumažintų palūkanų normą iki nulio ar net žemiau nulio pirmaisiais metais ir palaipsniui juos keltų tik per antruosius metus po referendumo.

Jau dabar nežinomybė dėl referendumo baigties pakenkė privačiojo sektoriaus investicijoms Didžiojoje Britanijoje. Dėl to „Euromonitor International“ metinio BVP augimo prognozės 2016 metams buvo sumažintos iki 1,9 proc. (prieš tris mėnesius ši prognozė buvo 2,3 proc.). 2017 m. prognozuojamas 2,1 proc. augimas.

Jei Didžioji Britanija nuspręstų išstoti iš ES, pagal „Euromonitor International“ scenarijų, BVP augimas sulėtėtų iki 1,6 proc. 2016 m. ir 1,3 proc. 2017 m. Nors Didžioji Britanija gautų didesnę autonomiją sprendžiant imigracijos ir kitus reguliavimo klausimus, tačiau dėl išstojimo iš ES ji greičiausiai patirtų reikšmingų ekonominių nuostolių.

Tags